Vilnietė Ingrida buvo pasiryžusi iki vasaros įšokti į keliais dydžiais mažesnius drabužius. Ir jai pavyko! Ingrida tvirtina dar kartą įsitikinusi, kad apetitas kyla bevalgant. „Mano numesti 8 kilogramai ir yra kaip tas apetitas – noriu, kad svarstyklių rodyklė kristų dar žemiau“, – juokiasi Ingrida, vos prieš mėnesį svėrusi 89 kilogramus, o šiandien besidžiaugianti 80,8 kg svarstyklių rodmenimis.

Ingridos dosjė

Amžius – 41 metai;

Ūgis – 167 cm;

Svoris – 89 kg, po mėnesio – 80,8 kg;

KMI – 32, po mėnesio – 28;

Diagnozė – 1-ojo laipsnio nutukimas, po mėnesio – antsvoris.

Jaunystėje Ingrida sverdavo 47-49 kilogramus. Kai per nėštumą priaugo net 26 kilogramus, numesti pavyko tik 7 kg. Nuo tada mažesnis už 50 kilogramų svoris liko praeityje.

Didžiausias svorio netekimas Ingridos gyvenime vyko prieš gerą dešimtmetį. Tuomet labai stipriai apribojusi maistą, gerdama daug arbatos, alindama savo organizmą ir negaudama būtinųjų maistinių medžiagų ji nuo 75 kilogramų sulieknėjo iki 57 kg. Svoris grįžo bumerangu.

Praėjusiais metais po lažybų Ingridai pavyko numesti 7 kilogramus, deja, svoris ir vėl sugrįžo. Išgirdusi, kad kolegės vyras per 3 savaites savarankiškai vartodamas „Nutriless“ produktus atsikratė 11 kilogramų, Ingrida ryžosi ir pati išmėginti šį svorio mažinimo metodą.

„Pusryčių nevalgau, – vos paklausta apie savo mitybos įpročius Ingrida išduoda ir pirmąją klaidą. – Bulvių stengiuosi nevalgyti, bet mėsą – bet kokią. Namo grįžtu po aštuonių, devintą ir VALGAU“.

Fizinis moters aktyvumas – kartą per savaitę lankomos elektrostimuliacijos ir limfodrenažinės procedūros. Sverdama mažiau Ingrida bėgiojo, varžybose įveikdavo 10 km distancijas, tačiau dabartinis svoris bėgiojimui per didelis.

Beveik visas per 3 savaites nukritęs Ingridos svoris – riebalinio audinio sąskaita. Kūno masės analizė parodė, kad absoliučiai sveikas jos svoris yra apie 80 kg, tad Ingrida vos per mėnesį pakeitė ne tik savo išvaizdą, bet ir atsikratė nutukimo diagnozės.

„Tikrai nesikankinau, nekentėjau galvos skausmų, nors jų ir bijojau, – pasakoja Ingrida. – Jei vakarais jausdavau alkį, gėriau arbatą, kuri sušildydavo, nuramindavo skrandį“.

Kol kas Ingridai nepavyksta išlipti iš lovos 15 minučių anksčiau, kad galėtų pasiruošti pusryčius. Kad nepraleistų pirmojo dienos valgymo, ji susiplaka „Nutriless“ kokteilį.

Ištraukos iš Ingridos dienoraščio:

„Išgirdus, kad labai mažo kaloringumo kokteiliais ir sriubomis reikės maitintis pirmąsias dešimt dienų, išsigandau, kad tikrai neištversiu, nors bendradarbės vyras maitinosi jais net tris savaites ir numetė 11 kilogramų“.

„Pirmosiomis dienomis buvo labai sunku vakarais, kol prisiminiau kelis man duotus patarimus, pavyzdžiui, gerti ramunėlių arbatą. Gėriau naminę svarainių arbatą, ir ji tikrai padėjo. Pasibaigus pirmajam etapui, galiu pasakyti, kad toks mitybos planas tikrai įveikiamas. Ir visai nesunkiai“.

„Per dešimt dienų supratau, kad iš „normalaus“ maisto labai pasiilgau ne saldumynų, bet rimtų patiekalų, tokių kaip lašiša ar ant grilio keptas kepsnys. Nors artimi draugai būtų pasakę, kad rinksiuosi creme brulee. Tai nustebino ir mane pačią“.

„Visas dienas kariavau su žingsniavimu ir dabar pastebiu, kad 10 tūkstančių žingsnių lengvai nužingsniuoju tik tomis dienomis, kai sportuoju. Bet tikrai nenuleidžiu rankų ir kasdien judu pirmyn“.

„Atsirado daugiau energijos, rytais nubundu anksčiau nei suskamba žadintuvas, jaučiuosi kur kas žvalesnė. Pagreitėjo medžiagų apykaita, nebejaučiu skrandžio sunkumo, tampu išrankesnė maistui, dingsta priklausomybė saldumynams“.

„Svarbiausia, ką supratau – mano kūnas nėra šiukšliadėžė. Jei mes, moterys, atidžiai ir skrupulingai renkamės, kokias kosmetines priemones naudoti kūno grožiui puoselėti, kodėl savo organizmą skriaudžiame nenaudingais ir kartais net žalingais maisto produktais?“

„Turėjau gavusi dovanų metinį vandens parko abonementą ir per metus nesugebėjau nė karto nueiti. Vis sakydavau sau: numesiu truputį svorio ir tada, bet numesti taip ir neprisiruošiau, o abonementas liko neaktyvuotas. Galėčiau pasakoti ir daugiau panašių istorijų, nes dabar suprantu, kad kiekvieną kartą sugalvodavau tokių pasiteisinimų“.

„Savijauta buvo įvairialypė, jaučiau ir pyktį, ir džiaugsmą. Negaliu slėpti – buvo minčių viską nutraukti, buvau suabejojusi, ar galiu, tačiau tai buvo tik akimirkos silpnumas. Veidrodyje mačiau rezultatus, tad vienas saldainis nebuvo vertas įdėtų pastangų“.

„O vaizdas veidrodyje gerėjo su kiekviena diena. Kolegė vis stebėjosi, kad aš tokia užsispyrusi. Tai ir buvo didžiausia motyvacija nesustoti ir eiti pirmyn. Ačiū bičiuliams, kurie svečiuose nekišdavo jokio maisto, o leisdavo laikytis savo mitybos plano“

„Ech, jau tinka 40 dydžio drabužiai ir kaip toj dainoj: „Prašau, palauk manęs ir neskubėk išeiti, aš ateinu rytoj, aš ateinu…“ 38 dydi, lauk manęs, aš ateinu. Manau, kad nuėjau nemažą kelio galą. Mano siekiamybė, kad tai taptų gyvenimo būdu“.