Per pietų pertrauką bėgame į artimiausią kavinę greitai suvalgyti dienos pietų, o po darbo skubame į parduotuvę nusipirkti ingredientų vakarienei. Iki pirmojo karantino 2020-ųjų pavasarį taip atrodė daugelio mūsų dienotvarkė. COVID-19 pakoregavo ir ją, ir mitybą. Parduotuvių lankymas tapo kur kas retesnis ir apgalvotas. Mažiau spontaniškumo, daugiau mąstymo į priekį ir galvojimo apie produktų galiojimo laiką. O kur dar kūrybiškumas kuriant šedevrus virtuvėje iš to, ką turime spintelėse.

 

Įvairūs pasaulyje atlikti tyrimai kalba apie pasikeitusius mūsų mitybos ir apsipirkimo įpročius. Bet, nepaisant to, kuriame pasaulio krašte gyvename, kelios tendencijos išlieka panašios:  esame linkę kaupti greitai negendančio maisto atsargas ir gana dažnai užkandžiaujame.

 

Kaip keičiasi amerikiečių įpročiai?

 

Pardavimų ir rinkodaros kompanijos „Acosta“ atlikto tyrimo duomenimis, 53 proc. amerikiečių kauptų maisto ir higienos produktus bei mokyklines prekes ištikus antrai pandemijos bangai. Planuojančių kaupti atsargas dėl gresiančio karantino buvo 15 proc. mažiau prieš prasidedant pirmajam COVID-19 sąlygotam karantinui.

 

Tarptautinės informacijos apie maistą tarybos (angl. The International Food Information Council) 2020 metais atlikto maisto ir sveikatos tyrimas taip pat atskleidė įdomių faktų apie mitybos ir vartojimo įpročius susidūrus su koronavirusu:

 

  • 54 proc. visų vartotojų, iš kurių 63 proc. yra 50 metų ir vyresni, šiemet kur kas labiau rūpinasi maisto kokybe ir nauda sveikatai nei 2010 metais. Maisto nauda sveikatai tapo svarbiau nei maisto skonis ar kaina.

 

  • 43 proc. amerikiečių pradėjo aktyviau laikytis dietos 2020 metais, nes dirbdami iš namų jie pradėjo daugiau užkandžiauti, taip malšindami kamuojantį nerimą. O emocinio valgymo pasekmės nusėda nepageidaujamose kūno vietose ir skatina imtis atitinkamų veiksmų, kad tik pavyktų užsisegti mėgstamus džinsus. Aktyvus dietų laikymasis šiemet išaugo lyginant su ankstesniais metais: 2018 m. 36 proc. amerikiečių aktyviai laikėsi dietos, o 2019 m. – 38 proc. amerikiečių.

 

  • 18 proc. amerikiečių naudoja mobiliąją aplikaciją ar kitą sveikatos būklę matuojantį įrenginį savo fiziniam aktyvumui, maisto vartojimui ir bendrai sveikatos būklei stebėti. 46 proc. respondentų pastebėjo, kad tai padarė teigiamą įtaką jų gyvensenos pokyčiams, o 66 proc. respondentų prisipažino, kad šių pokyčių nebūtų padarę be šių įrenginių.

 

  • 26 proc. amerikiečių užkandžiauja kelis kartus per dieną, o trečdalis jų – bent kartą per dieną. 38 proc. respondentų prisipažino, kad užkandžiais gana dažnai pakeičia pagrindinius valgymus, dažniausiai pietus.

 

  • 28 proc. amerikiečių valgo daugiau augalinių baltymų, lyginant su 2019 metais. Pernai 24 proc. amerikiečių rinkosi augalinę dietą, o 17 proc. rinkosi augalinę mėsos produktų alternatyvą.

 

  • 74 proc. amerikiečių stengėsi sumažinti cukraus vartojimą 2020 m. Priešingai nei ankstesni rodikliai, šis sumažėjo nuo praėjusių metų. 2019 m. 80 proc. respondentų stengėsi sumažinti suvartojamo cukraus kiekį.

 

Koronaviruso laikotarpiu išryškėjo ir dar viena tendencija. Amerikiečiai nori sugrąžinti kūno svorį, kuris buvo prieš COVID-19. Dažniausiai tai buvo noras numesti svorio. Toks tikslas daugeliui amerikiečių tapo vienu pagrindiniu sveikatos srityje. Ar jiems tai pavyks? Viskas priklauso nuo motyvacijos.

 

Kaip COVID-19 palietė apsipirkimo įpročius Europoje?

 

Rinkos tyrimų įmonės IRI ir BCG analizavo Italijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės vartotojų apsipirkimo įpročius pirmąją 2020-ųjų kovo savaitę. Tyrimo duomenimis, šių šalių gyventojai pirmąją kovo savaitę pirko kur kas daugiau ilgesnio galiojimo, konservuotų produktų.

 

Italų rinkos tyrimų įmonės „Nielsen“ duomenimis, italai pirko mažiau putojančio vyno, bet daugiau alaus, lyginant su praėjusių metų ta pačia savaite. Italai taip pat atsižvelgė į šalies lyderių raginimus rinktis itališkus produktus. Tai puikiai pasimatė analizuojant vyno pardavimo rodiklius. Šalyje itališko vyno pardavimai pakilo 13 proc., o įvežtinio – sumažėjo 14 proc.

 

Pirmąją kovo savaitę Prancūzijoje fiksuotas 70 proc. makaronų ir ryžių pardavimų augimas. O Italijoje pastebėtas 61 proc. džiovintų ankštinių produktų augimas, Jungtinėje Karalystėje 73 proc. augo konservuotos mėsos ir 60 proc. sriubų pardavimai.

 

Lietuvoje taip pat matėme ištuštėjusias kruopų, konservuotų ir šaldytų maisto produktų lentynas. Daugelio namuose tiek daug maisto atsargų dar niekada nėra buvę. O kai namuose pilna maisto, neretai gresia persivalgymo ar nesubalansuotos mitybos rizika.

 

Kokių mitybos taisyklių vertėtų nepamiršti karantino metu?

 

Atėjus antrajai karantino bangai, virtuvines spinteles ir šaldiklius vėl užpildysime ilgai negendančiais produktais. Čia taip pat atsidurs gausybė užkandžių, kuriems gali būti sunku atsispirti. Daugiau laiko leidžiant namuose, svarbu laikytis sveikos mitybos principų, kad po karantino netektų laikytis griežtų dietų:

 

  1. Valgykite daugiau daržovių ir vaisių. Šviežios, raugintos, troškintos, garintos – daržovės turėtų atsirasti kiekvieno lėkštėje pagrindinio valgymo metu. Jeigu renkatės marinuotas ar džiovintas daržoves, atkreipkite dėmesį į pridėtinio cukraus ir druskos kiekį. Per dieną taip pat reikėtų suvalgyti vieną porciją vaisių.
  2. Suvartokite pakankamai baltymų. Baltymai užtikrina sotumo jausmą, o jų galite rasti žuvyje, liesoje paukštienoje, pupelėse, avinžirniuose ir natūraliuose, fermentuotuose pieno produktuose. Venkite vartoti perdirbtus ir riebius mėsos gaminius, t. y. dešreles ar stipriai skrudintą mėsą.
  3. Rinkitės neskaldytas kruopas. Grikiuose, avižose ir ruduosiuose ryžiuose gausu gerųjų angliavandenių, mikroelementų ir skaidulų. Šios medžiagos suteikia energijos ir užtikrina gerą žarnyno veiklą.
  4. Rinkitės sveikus riebalų šaltinius. Organizmui būtini riebalai, o juos geriausia gauti vartojant alyvuogių, avokadų, sėmenų ar moliūgų aliejų. Bent kelis kartus per savaitę į savo mitybos racioną įtraukite riebios jūrų žuvies. Iš mitybos raciono išbraukite maisto produktus, kuriuose yra daug transriebalų: bulvių traškučius, riebius perdirbtus sūrius, majonezą, ledus. Transriebalai skatina uždegiminius procesus organizme ir ląstelių senėjimą.
  5. Laikykitės mitybos režimo ir stenkitės valgyti pagrindinius valgymus kasdien tuo pačiu metu. O užkandžius paslėpkite spintelėse.
  6. Virtuvėje lankykitės tik tada, kai ateina laikas gaminti maistą ir valgyti. Kuo mažiau bereikalingo laiko leisite virtuvėje, tuo mažiau kils pagundų ką nors suvalgyti.